Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Su savybėmis

daug pažįstamų nežinomųjų

Šiandien klausiausi LRT garso įrašo, kuriame skamba vienos didžiausių lietuviškų įkvėpėjų balsas. Nepacituosiu, tačiau jos ištarti žodžiai akimirką sakė, kad josios būdas pasikalbėti vienatvėje su savimi yra rašyti. Taip ramiai praklausiau tą vietą, o tada sustingau. Bandžiau įsivaizduoti save rašant būtent į knygelę, be jokių užuolankų, išlieti visus juokingiausius pykčius ir įvairiausias emocijas. Na, pavyzdžiui, parašyti, kad eidama gatve esu pernelyg įsitempusi ir galiu pašokti iš baimės supypsėjus mašinos signalui ar tada, kai į šaligatvį netikėtai įšoka žmogus. Aš kartais taip skęstu mintyse, kad galiu painioti savo atvirumą su įsivaizduojamais dalykais, o ne realybe. Pati jaučiu, kad man trūksta atvirumo. Nežinau ar išdrįsčiau būti absoliučiai atvira su savimi. Tada dar ilgai svarsčiau, ar ir kiti žmonės turi tokį jausmą. Jausmą, kai nepakankamai žinai savo jutimus, nepakankamai žinai ko bijai, ar bijai sau pats pripažinti... Jaučiu nemažą veidmainystės prieskonį savo viduje, n…

Naujausi įrašai

Neatvirai atvira

Artima

Apie tą ir aną.

4 aukštas

tamsoje nematau savo šešėlio.